Sparassis brevipes

Aprašymas

Sparassis brevipes suformuoja didelį, garbanotą vaisiakūnį, kurio skersmuo 10–50 cm, primenantį sulankstytų lapų arba bangų kuokštą. Jaunas yra baltas, vėliau šiaudų geltonumo; išorinės dalys storai banguotos ir dažnai nuspalvintos zonomis. Trama balta, bekvapė, švelnaus skonio.

Auga nuo rugpjūčio iki spalio ant medžių šaknų, daugiausia bukų ir ąžuolų, taip pat kėnių, maumedžių ir eglių. Lenkijoje jis yra retas ir nykstantis.

Jis yra panašus į Sparassis crispa, nuo kurio dažnai yra šviesesnis ir turi plačiau išsidėsčiusias skiltis. Rūšis yra iš dalies saugoma, todėl prieš renkant privalote patikrinti galiojančius teisės aktus; kilus abejonėms, geriau palikti jį miške.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Nėra tipišku kepurėlės; vaisiakūnis šakotas, garbanotas, 10–50 cm skersmens, sudarytas iš storų, lapus primenančių banguotų iki vėduoklės formos elementų, į išorę gana stačių. Jaunas baltas, vėliau šiaudų geltonumo; skilčių paviršiai dažnai nuspalvinti zonomis.

Himenoforas (kepurės apačia)

Duomenų nėra.

Kotas

Duomenų nėra; pavadinimas brevipes (trumpakotis) reiškia trumpą pagrindą, iš kurio auga vaisiakūnis. Vaisiakūnis auga iš kieto, kompaktiško micelio.

Minkštimas

Balta, bekvapė, švelnaus skonio.

Sporų atspaudas ir sporos

Sportos yra 4,5–6 × 3.5–4.5 µm dydžio. Sporų atspaudo spalva: duomenų nėra.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Medžiuose gyvas grybas, augantis ant bukų, ąžuolų, kėnių, maumedžių ir eglių šaknų. Vaisiakūnis auga iš kieto, kompaktiško micelio.

Paplitimas. Retas Lenkijoje; įtrauktas į Lenkijos augalų ir grybų raudonąją knygą su V (pažeidžiamas) statusu. Mokslinėje literatūroje iki 2020 m. buvo pranešta apie 45 radavietes. 1995–2014 m. taikyta griežta apsauga, nuo 2014 m. taikoma dalinė apsauga (Dz.U. 2014 poz. 1408). Jis taip pat yra Vokietijos, Anglijos ir Norvegijos nykstančių rūšių sąrašuose.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo rugpjūčio iki spalio.

Su kuo galima supainioti?

• Sparassis crispa — Panašus spalva ir dydžiu, tačiau Sparassis brevipes yra šviesesnis ir turi plačiau užlenktus, labiau išskleistus šakų lapų pavidalo galus.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje šis grybas dėl savo banguotos, gūžę primenančios formos liaudyje neretai vadinamas „miško kopūstu“ ir dažnai supainiojamas su jam giminingu kopūstgalviu raukšliumi.
• Šalyje ši rūšis yra ypatinga retenybė, aptinkama tik senose ąžuolynų bei brandžių lapuočių miškų buveinėse, todėl yra priskiriama prie griežtai saugomų gamtos vertybių.