Suillus bovinus

Aprašymas

Tamprusis kazlėkas (Suillus bovinus) yra smulkus vamzdelinis grybas su lipnia, kreminės-ochros iki oranžinės-rudos spalvos 4–12 cm skersmens kepurėle. Po kepurėle turi labai dideles, kampuotas poras, primenančias rėčio skyles, kurios nusileidžia koteliu žemyn. Kotelis lieknas, be žiedo. Minkštimas tamprus, guminis, silpnai kvepia vaisiais.

Auga nuo liepos iki spalio sausuose, smėlinguose dirvožemiuose po pušimis, dažnai tarp viržių. Lenkijoje tai dažniausias kazlėkas.

Nuo Suillus variegatus skiriasi didesnėmis poromis ir tuo, kad nemėlynuoja; jį sunkiau nulupti, nes odelė lipni ir tvirtai prilipusi. Išvirus parausta-violetėja, o tai atbaido kai kuriuos grybautojus. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–12 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai). Iš pradžių pusrutulio formos, kraštas šiek tiek banguotas, vėliau plokščia, vyresnių – įlinkusi. Odelė jaunų grybų su švelniu, šviesiu, veltiniu apnašu, vėliau lipni (drėgnu oru gleivėta), blizgi, lygi, labai sunkiai nulupama. Spalva kreminė, kreminė-ochrinė, oranžinė-ochrinė, oranžinė-ruda (pagal kai kuriuos aprašymus pilkai geltona arba ochrinė, kartais su rausvu atspalviu), paprastai su šviesesne juostele prie krašto.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai 3–10 mm ilgio (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai), prisitvirtinę prie koteliu, dažnai nusileidžia žemyn. Jauni pilkšvai geltoni, vėliau geltoni, pilkai ochriniai, galiausiai rusvi (pagal kai kuriuos aprašymus geltoni iki alyvuogiškai geltonų). Poros labai didelės, kampuotos, primenančios rėčio skyles; porų sluoksnis sudėtinis: išorinis rupesnių porų sluoksnis dengia vidinį smulkesnių porų sluoksnį. Nuo kepurėlės minkštimo atsiskiria sunkiai. Paspaudus parudoja.

Kotas

Aukštis 2–10 cm, storis 0,5–2 cm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai); cilindrinis, pilnaviduris, plaušingas, be žiedo, lieknesnis nei kitų tepalūnų. Kepurėlės spalvos arba šiek tiek šviesesnis, kartais prie pagrindo raudonai rudas. Micelis koteliu pagrinde balkšvas iki violetiškai rausvo.

Minkštimas

Tamprus, guminis, kreminis, ochrinis-oranžinis iki rusvo, kartais koteliu rausvas arba raudonas. Perpjautas nekeičia spalvos (pagal kai kuriuos aprašymus pažeistas kartais parausta), po išdžiūvimo paprastai rausvai raudonas. Kvapas švelnus, malonus, silpnai vaisių; skonis švelnus, šiek tiek rūgštokas. Išvirus parausta-violetėja.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudas geltonai alyvuogiškas iki alyvuogiškai rudo. Sporos lygios, verpstiškai elipsės formos, 6,5–11 × 3–4,5 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas, Lenkijoje susijęs su paprastąja pušimi; kitose šalyse – ir su kitomis pušimis. Auga sausuose, smėlinguose, rūgščiuose (kartais kalkingo) dirvožemiuose, dažnai tarp viržių. Gausesnis jaunesniuose miškuose ir sutrikdytose vietose; kolonijos nepersidengia, o jų vidutinė gyvavimo trukmė apie 36 metai. Kartais parazituojamas rausvosios gomfidijos (Gomphidius roseus), kuri auga tik kartu su juo. Pasižymi tam tikru saprotrofiniu aktyvumu.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulis; pietų pusrutulyje tik Naujojoje Zelandijoje (pagal kai kuriuos aprašymus ir Australijoje bei Pietų Afrikoje, kaip introdukuota rūšis). Lenkijoje paplitęs, dažniausias iš visų tepalūnų. Alpėse iki maždaug 800 m. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo liepos iki spalio.

Su kuo galima supainioti?

• Suillus variegatus (geltonasis kazlėkas; kartais vadinamas grūdėtuoju tepalūnu) — Smulkesnės poros (tamsiai alyvuoginės, nenusileidžiančios koteliu), viršutinė koteliu dalis taškuota dėmelėmis; kepurėlė grūdėta, gali pamėlynuoti.
• Suillus flavidus — Labai retas; ant koto turi žiedą, o ant kepurėlės – grubius, įaugusius plaušelius. Lenkijoje saugomas (dalinė apsauga), neįtrauktas į Atlasą – nerinkti.
• Gyrodon lividus (alksninis tepalūnas) — Ploni vamzdeliai nusileidžia toli žemyn koteliu ir yra stipriai suaugę su kepurėlės minkštimu.
• Suillus tridentinus — Atsargiai: panaši saugoma rūšis (Lenkijoje griežta apsauga), neįtraukta į Atlasą. Kepurėlė oranžinė iki rūdinės su tamsesniais plaušeliais, poros oranžinės; auga po maumedžiais, daugiausia kalkinguose dirvožemiuose kalnuose. Nerinkti.
• Suillus sibiricus — Atsargiai: panaši saugoma rūšis (Lenkijoje dalinė apsauga), neįtraukta į Atlasą. Kepurėlė geltona su rusvomis dėmėmis, kotelis su rudais taškeliais; auga tik po sibirinėmis kedrinėmis pušimis (Lenkijoje Tatruose). Nerinkti.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuviškai šis grybas vadinamas karviniu kazlėku; pavadinimas „karvinis“ yra tiesioginis lotyniško epiteto bovinus („galvijų“) vertinys.
• Lietuvoje karvinis kazlėkas auga sausuose smėlio dirvožemiuose po pušimis, dažnai tarp erikų, todėl ypač dažnas pušynuose pietų Lietuvoje, Dzūkijoje.
• Tai paplitusi rūšis, kuri nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir nėra saugoma.