Aprašymas
Xerocomus subtomentosus kepurėlė yra 3–10 cm skersmens, aksominė, matinė, dažniausiai alyvškai ruda, kuri sausu oru suskilinėja į lopinėlius, atidengdama geltoną minkštimą. Apačioje yra didelės, kampuotos, geltonos poros, kurios pažeistos paprastai nekeičia spalvos. Kotas plonas, geltonai rudas, be žiedo, o jo pagrinde yra balti grybienos siūleliai.
Augo lapuočių ir spygliuočių miškuose, krūmynuose, rečiau parkuose, dažniausiai po ąžuolais, taip pat po skroblais ir bukais. Lenkijoje yra dažnas.
Jį labai lengva supainioti su auksakočiu aksombaravyku ir kitomis panašiomis rūšimis; grybautojai juos visus dažnai vadina vienu bendru pavadinimu. Jei nesate tikri dėl rūšies, neskinkite ir nevalgykite jos.
Atpažinimo požymiai
- Kepurė
- Skersmuo 3–10 cm (išimtinai iki 20 cm); jaunas pusrutuliškas, vėliau paplokščias, kraštas ilgai užraitotas. Odele aksominė arba veltiniška, matinė, nenusilupa; sausu oru suskilinėja į lopinėlius. Spalva dažniausiai alyvškai ruda, kartais geltonai ruda arba pilkai ruda; formos: šviesiai geltona (var. luteolus), rausvai ruda (var. rubrotinctus).
- Himenoforas (kepurės apačia)
- Vamzdeliai 5–20 mm, geltoni, su amžiumi žalsvai geltoni iki alyvškai rudų, iš pradžių priaugtiniai ir šiek tiek nuaugtiniai, vėliau laisvi. Poros didelės, kampuotos, netaisyklingos, šviesiai geltonos, vėliau žalsvai geltonos; pažeistos nekeičia spalvos (kai kuriais aprašymais gali šiek tiek pamėlynuoti), senesnių gali tapti pilkos.
- Kotas
- Aukštis 5–13 cm, storis 1–3 cm, plonas, cilindriškas, pilnaviduris, apačioje susiaurėjęs, viršuje įpjautas. Spalva nuo geltonos iki geltonai rudos arba raudonai rudos; gali būti išilginiai tamsesni dryžiai arba tinklelio raštas su labai ištįsusiomis akutėmis. Žiedo nėra. Grybienos siūleliai koto pagrinde yra balti – tai svarbus atpažinimo požymis.
- Minkštimas
- Balta arba kreminė su geltonu atspalviu, virš vamzdelių tamsesnė. Kepurėlėje minkšta, mėsinga, paspausta pamėlsta (pagal kai kuriuos aprašymus); kote plaušinga, kieta, apatinėje dalyje rožinė arba raudona. Kvapas kartais nemalonus, pagrinde primenantis jodoformą (pagal kai kuriuos aprašymus skonis ir kvapas silpni). Nemėginkite minkštimo skonio.
- Sporų atspaudas ir sporos
- Sporų atspaudas nuo rudo-alyvško iki alyvškai rudo. Sporos didelės, verpstiškos iki elipsiškų, 10–15 × 4–5,5 µm. Žiūrint per SEM, paviršiuje matoma ornamentika.
Buveinė ir paplitimas
Ekologija. Mikorizinis grybas su plačiu medžių asortimentu; daugiausia su ąžuolais, rečiau su skroblais ir bukais, Viduržemio jūros šalyse su valgomuoju kaštonu; kai kuriais aprašymais taip pat su spygliuočiais ir viržiais.
Paplitimas. Paplitęs šiauriniame pusrutulyje (Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje; kai kuriais aprašymais taip pat Australijoje), pietiniame jo praktiškai nėra. Dažnas Lenkijoje, spygliuočių ir lapuočių miškuose, krūmynuose, rečiau parkuose. Lenkijoje teisiškai saugomas nėra.
Vaisiakūnių formavimasis. Nėra vienareikšmių duomenų (kai kuriais aprašymais rudenį); Lenkijoje paprastai vasarą–rudenį.
Su kuo galima supainioti?
- Xerocomellus chrysenteron — Labiau suskilinėjusi kepurėlė, šviesesnės poros ir rausvas atspalvis ant koto.
- Xerocomus ferrugineus — Alyvškai ruda kepurėlė; grybiena koto pagrinde geltona, o žalsvojo aksombaravykio – balta. Auga po spygliuočiais.
- Xerocomellus pruinatus — Poros paspaustos pamėlynuoja.
- Imleria badia — Platesnis kotas, tamsesnė kepurėlė, lipni drėgnu oru, smulkesnės poros, kurios paspaustos pamėlynuoja.
Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.
Įdomūs faktai
- Lietuvoje žalsvasis aksombaravykis yra plačiai paplitęs visuose šalies miškuose, o liaudyje dėl polinkio dygti samanotose vietose neretai vadinamas „samanyku“ arba „zuikbaravykiu“.
- Mūsų miškuose šis grybas yra labai dažnai supainiojamas su auksakočiu aksombaravykiu, kadangi abi rūšys pasižymi panašiu aksominiu kepurėlės paviršiumi.
- Skirtingai nei kai kurie kiti reti gentainiai, žalsvasis aksombaravykis nėra saugomas ir nėra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, nes šalyje jo populiacija išlieka gausi ir stabili.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada auga Xerocomus subtomentosus?
Pagal stebėjimus Lenkijoje (GBIF) sezonas: Liepa – Spalis; daugiausia įrašų – Rugpjūtis.
Kur auga Xerocomus subtomentosus?
Mikorizinis grybas su plačiu medžių asortimentu; daugiausia su ąžuolais, rečiau su skroblais ir bukais, Viduržemio jūros šalyse su valgomuoju kaštonu; kai kuriais aprašymais taip pat su spygliuočiais ir viržiais.
Gribo programėlėje ši rūšis turi ir sukiojamą 3D modelį, nuotraukas viktorinoje bei įspėjimus atpažįstant kamera. Žiūrėk, kaip pradėti.