Hypholoma fasciculare

Aprašymas

Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) yra nedidelis grybas su sieros geltonumo kepurėle, kurios centras oranžinis arba rūdžiai rudas, dažniausiai 2–8 cm skersmens. Jaunų vaisiakūnių plokštelės geltonos, vėliau žalsvos, galiausiai violetiškai juodos. Minkštimas labai kartaus skonio.

Auga nuo balandžio iki gruodžio tankiais kuokštais iki kelių dešimčių vaisiakūnių, ant lapuočių ir spygliuočių medžių kelmų, negyvų šaknų ir pūvančių kamienų. Lenkijoje jis labai paplitęs ir dažnai matomas tada, kai kitų grybų vos yra.

Jis kartais painiojamas su Hypholoma capnoides ir su kelmučiais (Armillaria), kurie auga panašiais kuokštais. Puokštinė kelmabudė turi žalsvas plokšteles ir labai kartų minkštimą, tačiau negalima pasikliauti vienu požymiu. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 2–8 cm, jauno pusrutulio formos, vėliau išgaubta iki plokščios, senesnių grybų su nedideliu gumbeliu viduryje. Paviršius sausas ir lygus. Spalva geltona arba sieros geltona, centras oranžinis iki rūdžiai rudo, kraštas balzganas.

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelės tankios, prie kotelio suapvalintos (prisitvirtinusios). Iš pradžių sieros geltonos, vėliau nešvariai žalsvos, senesnių vaisiakūnių violetiškai juodos (nuo bręstančių sporų). Labai jauniems grybams jas dengia plona plėvė.

Kotas

Aukštis 3–12 cm, storis 3–10 mm, netaisyklingai cilindro formos, išlenktas, viduje tuščiaviduris. Spalva gelsva su lengvu žalsvu atspalviu, apačioje oranžinė ruda; padengtas (ypač apatinėje dalyje) rusvais plaušeliais; dažnai su neryškia žiedine zona, tamsiai nusidažiusia sporomis. Kuokšte esantys koteliai prie pagrindo suaugę. Pažeistas nekeičia spalvos.

Minkštimas

Plonas, lankstus, gelsvas iki sieros geltono, prie kotelio pagrindo rudas; pažeistas nekeičia spalvos. Skonis labai kartus – jo ragauti negalima; neragaukite šio ar bet kurio įtartino grybo minkštimo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų nuospaudos pilkai violetinės, purpuriškai rudos iki beveik juodos. Sporos lygios, elipsoidinės (kiaušiniškos): 6–8 × 3,5–5 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas ant negyvos lapuočių ir spygliuočių medžių medienos: kelmų, negyvų šaknų, pūvančių kamienų, kartais ant statybinės medienos. Dažniau ant lapuočių medienos. Auga kuokštais net iki kelių dešimčių vaisiakūnių. Naudotas eksperimentiniuose tyrimuose kelmučiams (Armillaria) išstumti iš spygliuočių miškų (žr. įdomybes).

Paplitimas. Visuose žemynuose, išskyrus Afriką ir Antarktidą; plačiai paplitęs Europoje, Lenkijoje labai dažnas. Lenkijoje įstatymais neapsaugotas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo balandžio iki gruodžio (nuo pavasario iki vėlyvo rudens).

Su kuo galima supainioti?

• Hypholoma capnoides (švelnioji kelmabudė) — Kartais painiojamas; neturi žalsvai geltonų plokštelių (plokštelės melsvos iki pilkšvų), skonis švelnus, o auga tik ant spygliuočių medienos.
• Hypholoma lateritium (geltonrudė kelmabudė) — Didesnis, intensyvesnės spalvos, kepurėlė centre plytiškai raudona; auga ant lapuočių medienos; plokštelės be žalsvo atspalvio.
• Armillaria mellea (paprastasis kelmutis) — Kartais painiojamas; išsamūs skirtumai: duomenų nėra (kelmučių sporų nuospaudos blyški, balta).
• Kuehneromyces mutabilis (paprastoji kelmiukė) — Kartais painiojamas; išsamūs skirtumai: duomenų nėra.
• Galerina marginata (eglinė kūgiabudė) — Mirtinai nuodinga; kartais painiojama su kelmabudėmis; išsamūs skirtumai: duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje puokštinė kelmabudė yra viena iš labiausiai paplitusių grybų rūšių, visoje šalies teritorijoje gausiomis kolonijomis auganti ant pūvančių spygliuočių ir lapuočių medžių kelmų.
• Dėl būdingo augimo tankiomis kupetomis Lietuvos miškuose šis grybas dažnai supainiojamas su paprastuoju kelmučiu.
• Dėl itin dažno ir masinio paplitimo visoje šalyje puokštinė kelmabudė nėra saugoma ir nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.