Neoboletus erythropus

Aprašymas

Neoboletus erythropus turi tamsiai rudą, zomšinę iki 20 cm skersmens kepurėlę, smulkias oranžiai raudonas poras ir geltoną kotą, gausiai apsibertą plytų raudonumo taškeliais. Visos pažeistos dalys, ypač vamzdeliai ir minkštimas, greitai pamėlsta, kartais iki tamsiai jūrų mėlynumo ar juodumo. Kvapas silpnas, skonis švelnus.

Jis auga nuo gegužės iki vėlyvo rudens lapuočių ir spygliuočių miškuose, dažniau kalnuose nei lygumose, po kėniais, bukais, skroblais, eglėmis ir ąžuolais. Geltonoji atmaina Lenkijoje yra labai reta.

Raudonos poros ir pamėlimas leidžia jį lengvai supainioti su kitais raudonporiais baravykais, įskaitant nuodingus ar nevalgomus. Ant koto yra taškeliai, o ne tinklelis; jei nesate tikri, nerenkite jo.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo iki 20 cm; jaunų pusapskritė, vėliau iškili iki paplusios. Paviršius iš pradžių sausas, zomšinis, aksominis, vėliau lygus ir plikas. Spalva tamsiai ruda (aprašymuose taip pat kaštoninė), kartais su ochros dėmėmis. Pažeistas tamsėja.

Himenoforas (kepurės apačia)

Vamzdeliai ilgi, įpjauti prie koto; jaunų vaisiakūnių geltoni iki alyvinių (aprašymuose taip pat geltonai žali), senesnių – rūdžių spalvos. Poros smulkios, oranžiai raudonos (jaunų geltonos, su amžiumi rūdžių spalvos). Pažeisti vamzdeliai ir poros stipriai pamėlynuoja, iki juodumo.

Kotas

Aukštis 4-15 cm, storis 2-5 cm; iš pradžių išbotęs, vėliau buožės arba statinės formos, pilnaviduris. Geltonas, labai gausiai apibertas plytų raudonumo, netaisyklingais taškeliais arba plaušeliais – ne tinkleliu; viršutinėje dalyje taškelių mažiau ir kotas ten labiau geltonas.

Minkštimas

Geltona; perpjauta ar pažeista greitai pamėlynuoja. Skonis švelnus, kvapas silpnas. Žalios mėsos ragauti negalima.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas alyvinis-rudas. Sporos elipsinės-verpstiškos, lygios; matmenys 13-18 × 5,5-6,5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikoriza). Tipinė atmaina auga daugiausia po eglėmis, skroblais, bukais, eglėmis, paprastaisiais ąžuolais ir liepomis; geltonoji atmaina po ąžuolais ir bukais. Jis dažnai auga tose pačiose vietose kaip ir baravykas.

Paplitimas. Remiantis kai kuriais aprašymais, aptinkamas tik Europoje ir Japonijoje; kitų duomenimis – taip pat Šiaurės Amerikoje (pavadinimu N. luridiformis). Lenkijoje gana dažnas, kalnuose daug dažnesnis nei lygumose. Geltonoji atmaina Lenkijoje labai reta; Raudonoji knyga: E (nykstantis). Teisiškai saugomas nėra (Dz.U. 2014 poz. 1408).

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki vėlyvo rudens (remiantis kai kuriais aprašymais vasarą ir rudenį).

Su kuo galima supainioti?

• Caloboletus calopus (gražiakotis baravykas) — Kartus ir nevalgomas. Jauni vaisiakūniai kartais painiojami, nes jiedu dažnai auga kartu. Neoboletus erythropus ant koto turi raudonus taškelius vietoj tinklelio, senesnių – raudonus vamzdelius (vietoj geltonų) ir tamsesnę kepurėlę.
• Suillellus queletii (Kveletės baravykas) — Kepurėlė alyvinė-ruda, oranžinė arba plytų raudonumo, poros oranžinės, kotas prie pagrindo karmino raudonumo.
• Suillellus luridus (baravykas paąžuolis) — Kotas su ryškiu tinkleliu su ištįsusiomis akimis, vietoj smulkių raudonų taškelių; pirmenybę teikia kalkingam dirvožemiui.
• Rubroboletus satanas (šėtoninis baravykas) — Vidutiniškai nuodingas; kotas su tinkleliu, kepurėlė labai blyški, balsva.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje dėmėtasis baravykas yra reta, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis, dažniausiai aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose po ąžuolais ar eglėmis.
• Dėl raudonų porų ir pažeidus akimirksniu tamsiai pamėlynuojančio minkštimo Lietuvos miškuose šis baravykas neretai klaidingai supainiojamas su šėtonbaravykiu.