Paxillus involutus

Aprašymas

Paxillus involutus yra ruda, šiek tiek piltuvėlio formos gryba su kepurėle iki maždaug 13 cm skersmens ir ryškiai užsirietusiu kraštu. Kepurėlė alyvuogių rudumo iki rūdžių spalvos, drėgnu oru gleivėta. Lakšteliai gelsvi iki rūdžių spalvos, tankūs ir nuaugantys kotu žemyn, palytėti ir pažeisti paruduoja. Kepurės mėsa perpjauta taip pat paruduoja.

Jis auga nuo vasaros iki rudens beveik visų tipų miškuose, po beržais, ąžuolais, alksniais, pušimis ir eglėmis, paprastai grupelėmis, taip pat vejose. Europoje jis dažnas.

Šiandien jis laikomas nuodingu: kai kuriems žmonėms jis sukelia pavojingą imuninę reakciją, net jei jie jį valgė daugelį metų be jokių simptomų. Nerenkite jo maistui.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo iki 12–13 cm (aprašymuose taip pat nurodoma dažniausiai 4–12 cm, ne daugiau kaip 15 cm); jaunas švelniai išgaubtas su ryškiai užsirietusiu kraštu, vėliau plokščias arba piltuvėlio formos ir įdubęs, kraštas vis dar užsirietęs. Spalva geltonai ruda, alyvinė, ochros ruda arba rausvai ruda. Jaunas smulkiai veltiniškas, vėliau plikas; pažeistas tamsiai rudai dėmėtas; sausu oru sausas ir blizgus, drėgnu oru labai gleivėtas.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai ploni, tankūs, ryškiai nuaugantys kotu žemyn, šakoti, gelsvi arba rūdžių spalvos, pažeisti paruduoja; jauni egzemplioriai raukšlėti, netaisyklingi ir sujungti netoli koto, gali priminti poras. Jie lengvai atsiskiria nuo mėsos, kaip baravykų vamzdeliai.

Kotas

Aukštis 3–7 cm, storis 1–2 cm (aprašymuose taip pat nurodoma iki 3 cm), cilindrinis, storas, tvirtas, lygus, dažnai smailėjantis į apačią, gali būti išlinkęs; spalva panaši į kepurėlės, paprastai šviesesnė; pažeistas paruduoja. Jokio žiedo.

Minkštimas

Geltona, gelsvai balta arba blyški ochra, iš pradžių tvirta, vėliau minkšta, perpjauta tampa rausvai ruda arba rūdžių brunetės spalvos. Skonis šiek tiek rūgštus, kvapas silpnas. Nebandykite šio grybo skonio.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas ochros rudo iki rudos spalvos. Sporos elipsoidinės, lygios; matmenys nurodomi nevienodai: 8–18 × 4,5–6 µm ir 7,5–9 × 5–6 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Ektomikorizinis grybas su didele šeimininkų medžių įvairove: beržas, ąžuolas, alksnis, pušis, eglė ir kiti. Dažnesnis spygliuočių miškuose, pirmenybę teikia drėgnoms vietoms ir vengia kalkingų dirvožemių; taip pat auga vejose ir senose pievose. Apsaugo medžius nuo sunkiųjų metalų ir kai kurių patogenų (laboratoriniai tyrimai). Kartais parazituojamas Hypomyces chrysospermus.

Paplitimas. Visas šiaurės pusrutulis vidutinio klimato juostoje; dažnas Europoje. Įvežtas į Australiją, Naująją Zelandiją, pietų Afriką ir Pietų Ameriką. Paprastai auga grupelėmis. Teisiškai Lenkijoje neapsaugotas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo vasaros iki rudens (aprašymuose taip pat nurodoma: vėlyva vasara ir ruduo).

Su kuo galima supainioti?

• Paxillus filamentosus — Žvynuota kepurėlė, auga tik po alksniais; blyškiai geltona mėsa paruduoja tik šiek tiek, o tamsiai geltonos ochros lakšteliai pažeisti nekeičia spalvos.
• Paxillus obscurosporus — Didesni vaisiakūniai (kepurėlė iki 40 cm), su amžiumi plokštėjantis kraštas, kotas su kreminės spalvos micelio sluoksniu pagrinde.
• Paxillus validus — Kepurėlė iki 20 cm, maždaug vienodo storio kotas; patikimai atskiriamas pagal kristalus rizomorfose.
• Lactarius spp. (pienės), pvz., Lactarius turpis — Pienės išskiria pieniškas sultis; Paxillus involutus neturi pieniškų sulčių. L. turpis yra tamsesnė, alyvuogių spalvos.
• Tapinella atrotomentosa, Tapinella panuoides, Phylloporus arenicola — Nurodyti kaip panašūs; išsamūs skirtumai: duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje pilkoji meškutė liaudyje dažnai vadinama „kiaule“ arba „kiaulute“ dėl būdingo, stipriai į apačią užsirietusio kepurėlės krašto.
• Tai vienas labiausiai paplitusių grybų visoje Lietuvoje, gausiai sutinkamas beveik kiekviename miške, parke ar net miesto želdynuose po įvairiais medžiais.
• Lietuvos miškuose ši rūšis neretai supainiojama su gimininga alksnynine meškute, kuri išsiskiria plaušuotai žvynuotu kepurėlės paviršiumi ir auga tik po alksniais.