Scleroderma citrinum

Aprašymas

Paprastoji ankštenė yra rutuliškas arba gumbriškas grybas be kotelio, iki 10 cm skersmens, su stora, kieta, šiaudų iki ochros geltonumo odele, padengta plokščiomis karpomis. Vidus iš pradžių balkšvas, labai greitai tampa gelsvai žalsvas ir galiausiai juodas su violetiniu atspalviu; prinokęs vaisiakūnis sutrūkinėja ir išskiria rudas sporas.

Auga nuo birželio iki lapkričio mėnesio ant žemės, smėlyje ir rūgščiuose dirvožemiuose, miško pakraščiuose, parkuose, ganyklose ir krūmynuose. Lenkijoje jis yra dažnas.

Jis kartais painiojamas su jaunais pumpotaukšliais, kurie iš vidaus yra vienodai baltas ir minkšti. Pjovus vaisiakūnį, ankštenė pasižymi kietu vidumi, kuris labai greitai tamsėja. Anksčiau jauni vaisiakūniai kartais būdavo naudojami kaip prieskonis, tačiau tai yra nuodinga rūšis. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Nėra kepurėlės: vaisiakūnis bekočio, netaisyklingai rutuliškas arba gumbriškas, iki 10 cm skersmens (aukštis iki maždaug 6 cm), kietas ir sunkus, su storu peridiu. Peridijus šiaudų geltonumo, ochros geltonumo iki geltonai rudai ochrinio, padengtas plokščiomis 1,5–4 mm aukščio karpomis ir raukšlėtas vagelėmis, sueinančiomis į pagrindą; tik pagrindas lygus. Prie substrato tvirtinasi grybienos gijomis.

Himenoforas (kepurės apačia)

Nėra lakštelių ar vamzdelių: sporas vedantis sluoksnis (gleba) yra peridijaus viduje. Jaunuose vaisiakūniuose baltas, greitai gelsvai žalsvas, galiausiai juodas su violetiniu atspalviu, perskirtas plonų baltų skaidulų. Subrendęs vaisiakūnis netaisyklingai sutrūkinėja ir išskiria sporas (be vienintelės angos viršuje).

Kotas

Nėra kotelio; pagrinde yra lygi dalis, iš kurios auga grybienos gija.

Minkštimas

Vidus kietas, tankus; gleba tamsėja greitai (jau ankstyvoje vystymosi stadijoje), kitaip nei pumpotaukšliai, kurie ilgą laiką išlieka balti viduje. Kvapas stiprus, aštrus, kai kurie apibūdina kaip nemalonų. Skonis apibūdinamas kaip primenantis trumus – jo negali ragauti; neragaukite šio ar bet kurio įtartino grybo minkštimo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporos rutuliškos, rudos, su tinkliška ornamentika, skersmuo 8–13 µm. Prinokusi gleba juodai violetinė.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas (ektomikoriza su medžiais). Auga ant žemės, smėlyje ir rūgščiuose dirvožemiuose, miško pakraščiuose, parkuose, ganyklose, pelkėse, akmenuotoje žemėje ir krūmynuose. Kartais parazituojamas Pseudoboletus parasiticus.

Paplitimas. Paplitęs Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje; rečiau Pietų Amerikoje, Šiaurės Afrikoje ir Australijoje. Dažnas Lenkijoje. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo birželio iki lapkričio.

Su kuo galima supainioti?

• Lycoperdon perlatum (karpotasis pumpotaukšlis) ir Apioperdon pyriforme (kriaušinis pumpotaukšlis) — Pumpotaukšliai turi minkštą vidų, ilgai baltą, ir vienintelę angą viršuje, per kurią išsiskiria sporos; ankštenė turi daug tvirtesnį minkštimą, storą peridijų ir tamsią glebą daug ankščiau, ir sutrūkinėja netaisyklingai, be vienintelės angos.
• Calvatia gigantea (didžioji langermanija) — Kartais painiojamas; didžioji langermanija yra daug didesnė ir turi minkštą, baltą vidų. Išsamūs skirtumai: duomenų nėra.
• Scleroderma bovista (smulkusis dikarytis) — Turi aiškią, gerai išsivysčiusią grybieną pagrinde, primenančią trumpą šaknį.
• Trumai (Tuber) — Patirties neturintys rinkėjai su juo painioja trumus; išsamūs skirtumai: duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje paprastoji ankštenė yra labai dažna ir plačiai paplitusi, ypač smėlėtuose šalies pušynuose bei miškų pakraščiuose.
• Lietuvos miškuose šis grybas neretai supainiojamas su pumpotaukšliais, nors nuo jų skiriasi kur kas kietesniu ir storu rauplėtu apvalkalu.
• Dėl gausaus paplitimo visoje šalyje paprastoji ankštenė nėra saugoma ir nėra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.