Tricholoma portentosum

Aprašymas

Juosvažalis baltikas yra vidutinio dydžio grybas su pilka kepurėle, kurioje nuo centro radialiai nusidriekę juosvi plaušeliai, dažnai su alyvuogių arba gelsvu atspalviu. Kepurėlė gali būti kūgiška su buku gūbreliu ir banguotu kraštu, drėgnoje aplinkoje šiek tiek slidi. Lakšteliai nuo baltų iki pilkų, kotas baltas arba šiek tiek gelsvas, be žiedo; minkštimas kvepia miltais.

Auga vėlų rudenį, nuo spalio iki gruodžio, dažniausiai grupėmis pušynuose ant smėlingų dirvožemių, tarp samanų ir kerpių. Lenkijoje ji paplitusi.

Ją galima supainioti su kitais pilkaisiais baltikais, iš kurių kai kurie yra nevalgomi arba aitraus skonio, taip pat su gelsvaisiais baltikais, įskaitant žalsvąjį baltiką, dabar laikomą pavojingu. Kai kurie žmonės nerekomenduoja jos rinkti dėl panašumo į pavojingas rūšis. Nerenkite grybų, dėl kurių kyla abejonių.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–10 cm (aprašuose taip pat nurodoma 3–11 cm); iš pradžių kūgiškai išgaubta, vėliau paplokščia, dažnai su buku gūbreliu, kraštas užsiraitojęs ir banguotas. Paviršius pilkas, šviesiai pilkas iki tamsiai pilko, dažnai su alyviniu, gelsvu arba violetiniu atspalviu, su būdingais juosvais, įaugusiais radialiniais plaušeliais; drėgnoje aplinkoje šiek tiek slidI.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau pilkėvėti, vidutiniškai tankūs arba tankūs, ploni, įlanksti su danteliu arba priaugę (aprašai skiriasi).

Kotas

Aukštis 5–10 cm (aprašuose taip pat nurodoma 3,5–12 cm), storis apie 2 cm (1–3 cm), cilindriškas, pilnaviduris, lygus, blizgantis; balsvas su gelsvu arba pilkų atspalviu, senatvėje vietomis geltonai žalsvas. Žiedas ir makštis absent.

Minkštimas

Balti, melsvai pilki tik po kepurėlės odele; paspausti nekeičia spalvos. Skontas švelnus, salstelėjęs ir riešutų; kvapas miltuotas. Nekvėpaukite nežinomų grybų taukelių.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos kiaušiniškos, lygios, bespalvės, 5–6 × 4–5 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis grybas, dažniausiai su paprastąja pušimi (Pinus sylvestris), kartais su ąžuolais ir bukais, ant smėlingų dirvožemių. Auga pušynuose su gausiomis kerpėmis arba samanos, beveik visada grupėmis, kartais kartu su žaliąja gąska. Vyresnius egzempliorius dažnai graužia šliužai.

Paplitimas. Šiaurės pusrutulis: Šiaurės ir Centrinė Amerika, Europa, Afrika (pagal kai kuriuos aprašus), Azija. Lenkijoje paplitusi (vietomis dažna). Nyderlanduose nyksta nuo devintojo dešimtmečio. Lenkijoje teisiškai saugoma nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo spalio iki gruodžio (vėlų rudenį).

Su kuo galima supainioti?

• Tricholoma virgatum — Kepurėlė smailiai kūgiška, be plaušelių, skonis aitrus, pipiriškas (pagal kai kuriuos aprašus kartus, drėgnos žemės kvapas, sidabriškai pilka kepurėlė); nevalgoma.
• Tricholoma atrosquamosum — Juosvi žvyneliai ant kepurėlės.
• Tricholoma terreum — Kepurėlė plaušuotai žvynuota.
• Tricholoma sciodes — Kepurėlė šilkiškai blizganti, skonis aitrus.
• Tricholoma pardinum — Nuodinga; išskirtiniai pilki žvyneliai suteikia kepurėlei gauruotą arba dryžuotą išvaizdą.
• Tricholoma equestre (žalsvasis baltikas), Tricholoma sejunctum — Gelsvi atspalviai; žalsvasis baltikas dabar laikoma pavojinga po apsinuodijimų serijos Prancūzijoje – nevalgykite.
• Amanita phalloides (žalsvoji musmirė) – MIRTINAI NUODINGA — Žalsvoji musmirė turi žiedą ir gumbuotą pagrindą su makštimi; baltikas neturi nei žiedo, nei makšties (žr. nuorodos įrašą).

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje juosvasis baltikas liaudyje nuo seno vadinamas juosve, šalnina ar šalnuoke, nes šiluose pasirodo vėlyvą rudenį ir ištveria net pirmąsias šalnas.
• Mūsų šalyje šis grybas itin dažnas smėlėtuose Dzūkijos ir rytų Lietuvos pušynuose, kur dygsta gausiomis grupėmis tarp samanų bei kerpių greta žaliuokių.
• Lietuvos miškuose juosvąjį baltiką galima lengvai supainioti su kitu iš pažiūros labai panašiu giminaičiu – smailiaviršūnę kepurėlę turinčiu dryžuotuoju baltiku.