Tricholoma saponaceum

Aprašymas

Muilinė baltikė yra gana stambus grybas, kurio kepurėlė yra 5–10 cm, labai kintamos spalvos: dažniausiai pilkai žalsva, bet gali būti ir balkšva, alyvuogių arba beveik juodai ruda. Kepurėlės kraštas dažniausiai šviesesnis, odelė blizgi, sausu oru įtrūkinėjusi. Plokštelės retos ir balkšvos, kojelė be žiedo, o skiriamasis požymis yra muilo kvapas.

Auga nuo rugsėjo iki lapkričio spygliuočių ir mišriuose miškuose, po eglėmis ir pušimis, kartais grupėmis. Lenkijoje paplitęs.

Lengvai supainiojamas su baltikėmis, pvz., Tricholoma portentosum, o dėl spalvos – ir su ūmėdėmis. Užuominos yra muilo kvapas ir mėsa, laikui bėgant parausta, tačiau šie požymiai gali būti neryškūs. Jei abejojate, nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 5–10 cm (aprašymuose nurodoma ir 4–15 cm). Jauno varpelio arba pusrutulio formos, vėliau plokščiai išgaubta, kraštas ilgai užlenktas į vidų, galiausiai plokščia ir banguota; su neryškiu žemu gumburėliu. Mėsinga, lygi, blizgi, sausu oru su įtrūkinėjusia odele, drėgnu oru lipni. Spalva ypač kintanti: dažniausiai pilkai žalsva, bet nuo balkšvos, per alyvuogių ir gelsvą, iki juodai rudos; kraštas dažniausiai šviesesnis, spalva su amžiumi blunka.

Himenoforas (kepurės apačia)

Plokštelės retos, šiek tiek sustorėjusios, su dantele įpjautos (pagal kai kuriuos aprašymus prisitvirtinusios su įpjova), iš pradžių baltos, vėliau gelsvai pilkos, kartais su žalsvu atspalviu; pažeistos tampa juodos arba rausvos (aprašymai skiriasi).

Kotas

Aukštis 6–10 cm (aprašymuose nurodoma ir 4–12 cm), storis 1–2,5 cm (aprašymuose nurodoma ir 1–3 cm). Cilindro arba verpstės formos, žemyn smailėjanti, dažniausiai lygi, plika arba žvynuota, kartais su ochros spalvos dėmėmis; spalva kaip kepurėlės, bet šviesesnė. Žiedo nėra.

Minkštimas

Balkšva, mėsinga; kojelės apačioje paraudusi, o praėjus kiek laiko po pjūvio gali parausti arba tapti rausvai oranžinė (nepastovus požymis, dažnai pasirodantis po kelių valandų). Kvapas ryškus, muilo, lyginamas su ką tik nušveista grindimis. Skonis aprašomas įvairiai: kartais kartokai miltiškas, pagal kitus aprašymus švelnus; neragaukite.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos lygios, neamiloidinės, plačiai elipsoidinės iki ovalių. Dydis 5–7,5 × 3–5 µm (aprašymuose nurodomi skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Mikorizinis, sausumos grybas. Auga spygliuočių ir mišriuose miškuose (po eglėmis, pušimis), Vidurio ir pietų Europoje taip pat susijęs su ąžuolu; vakarinėje Jungtinių Valstijų dalyje taip pat su visžaliu ąžuolu, tanoak ir madrone.

Paplitimas. Visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą; Lenkijoje paplitęs. Auga pavieniui arba grupėmis. Lenkijoje teisiškai nesaugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo rugsėjo iki lapkričio (pagal kai kuriuos aprašymus nuo vėlyvos vasaros iki vėlyvo rudens).

Su kuo galima supainioti?

• Tricholoma portentosum (juosvažalis baltikas) — Kepurėlė pilkai ruda, ne žalsva; muilo kvapas ir mėsos paraudimas neaprašomi.
• Tricholoma terreum (pilkoji baltikė) – kartais painiojama — Išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Tricholoma griseoviolaceum — Nurodoma kaip panaši; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.
• Ūmėdės (Russula) — Ūmėdžių kojelė trapi ir lengvai lūžta; muilinės baltikės ji pluoštinė ir nelūžta.
• Gleivabudžių genties (Hygrophorus) rūšys — Plokštelės gali sukelti painiavą; išsamūs skirtumai – duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje muilinė kovutė (Tricholoma saponaceum) nėra saugoma rūšis, o jos nėra tarp Lietuvos Raudonosios knygos grybų.
• Lietuvoje šis grybas auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač po pušimis ir eglėmis. Dažniausiai jį galima sutikti rudenį, kai miškuose daugiausia grybų.