Tricholoma sulphureum

Aprašymas

Geltonasis baltikas yra vidutinio dydžio grybas, kurio kepurėlė yra 3–8 cm skersmens, sieros geltonumo arba alyvuogių geltonumo, centre tamsesnė. Jis turi gana storas, retai išsidėsčiusias, ryškiai geltonas lakštelius ir geltoną minkštimą. Kotas yra sieros geltonumo su rūdis primenančiais plaušeliais, be žiedo. Jį lengviausia atpažinti iš atstumiančio kvapo, primenančio akmens anglių dujas arba karbidą.

Jis auga nuo rugpjūčio iki lapkričio lapuočių ir mišriuose miškuose, dažnai po pušimis ir bukais, ant žemės tarp žolių ir šakelių. Lenkijoje jis gana dažnas.

Jis kartais painiojamas su žalsvuoju baltiku, tačiau turi geltoną minkštimą, labiau išretėjusius lakštelius ir bjaurų kvapą. Žaliame pavidale yra kraują tirpstančių medžiagų, o išviręs jis yra nevalgomas dėl savo nemalonaus skonio.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 3–8 cm; jaunas kūgiškai išgaubtas, vėliau plokščias, su neaiškiu mažu gūbreliu. Kraštas aštras, paviršius plikas arba smulkiai žvynuotas, drėgnu oru gleivėtas. Spalva sieros geltonumo, alyvuogių geltonumo, vietomis rausvai rudos; centras tamsesnis, labai subtiliai padengtas purpurinėmis nuolaužomis.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai ryškiai geltoni, gana stori, retriai išsidėstę, įkirpti danteliu (prisiuvami arba įkirpti pagal kai kuriuos aprašymus). Retriai išsidėstę lakšteliai yra svarbus požymis, skiriantis šią rūšį nuo žaliojo baltiko.

Kotas

Aukštis 4–10 cm, storis iki 2 cm, cilindro formos arba buožės pavidalo; iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris, sieros geltonumo, apaugęs rūdis primenančiais plaušeliais, ties pagrindu balkšvas ir plaukuotas. Nėra žiedo.

Minkštimas

Geltonas. Kvapas nemalonus, kaip karbido ar akmens anglių dujų (pagal kai kuriuos aprašymus skatolo; taip pat apibūdinamas kaip ligotas, sugedęs); skonis kartus. Neragaukite jo.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas baltas. Sporos gana didelės, kiaušiniškos, lygios, bespalvės, 9–12 × 5–7 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Antžeminis mikorizinis grybas; auga ant žemės tarp žolių ir nukritusių šakelių lapuočių (ypač bukų) ir mišriuose miškuose, dažnai po pušimis, be ypatingų dirvožemio pH reikalavimų; Šiaurės Amerikoje taip pat po spygliolekiais.

Paplitimas. Europa ir Šiaurės Amerika, taip pat patvirtinta Kinijoje. Centrinėje Europoje paplitęs, bet išsklaidytas; Lenkijoje gana dažnas. Turkijoje laikomas kritiškai nykstančiu. Lenkijoje teisiškai saugomas nėra.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo rugpjūčio iki lapkričio (aprašymuose taip pat nurodoma: nuo pavasario iki rudens).

Su kuo galima supainioti?

• Tricholoma equestre (žalsvasis baltikas) — Baltas minkštimas, tankesni lakšteliai, miltų kvapas, lipni kepurėlė; geltonasis baltikas turi geltoną minkštimą, retus lakštelius ir nemalonų dujų kvapą. Žalsvasis baltikas programėlėje pats priskiriamas prie nuodingų.
• Tricholoma inamoenum — Labai panašus, taip pat su nemaloniu kvapu; išsamūs skirtumai: duomenų nėra.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje sierinė baltikė yra labai daŲnas grybas, sutinkamas visoje šalyje, ypač spygliuočiai ir mišriuose miškuose po pušimis.
• Mšsų miškuose ši rūšis neretai supainiojama su išoriškai panašia žaliuoke, tačiau sierinę baltikę iškart išduoda stiprus, nemalonus karbido tvaikas.
• Lietuviškas šio grybo pavadinimas kilo dėl visą vaisiakūnį nuspalvinusio specifinio, ryškaus sieros geltonumo atspalvio.