Verpa conica

Aprašymas

Pirštuotasis aukšliavarpis yra pavasarinis grybas su ruda, lygia arba šiek tiek duobėta varpelio arba antpirščio pavidalo kepurėle, 1–4 cm aukščio. Kepurėlė kaba kaip sijonelis nuo pačios šviesaus, trapaus, tuščiavidurio stiebo viršūnės, kuris yra 5–10 cm ilgio. Trama plona ir trapi, švelnaus skonio ir malonaus kvapo.

Ji auga balandį ir gegužę, pavieniui arba grupelėmis, miškų ir krūmynų pakraščiuose bei žolėtose vietose, dažnai upių slėniuose, briedžiukų sezono metu. Lenkijoje ji yra reta ir iš dalies saugoma.

Lengviausias būdas ją atskirti nuo tikrųjų briedžiukų yra kepurėlė: briedžiukų ji pritvirtinta prie stiebo ties kraštu ir vidus yra tuščiaviduris nuo viršaus iki apačios, o pirštuotojo aukšliavarpio ji kaba tik nuo viršaus ir gali būti lengvai nuimta nuo stiebo. Ji taip pat gali būti supainiota su Verpa bohemica, kuri turi didesnius vaisiakūnius ir labiau raukšlėtą kepurėlę, o atmaina su raukšlėta kepurėle gali priminti nuodinguosius bobausius. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Varpelio formos iki plačiai kūgiškos, 1–4 cm aukščio, 1–4 cm pločio. Paviršius lygus arba netaisyklingai duobėtas (atmaina su raukšlėta kepurėle gali priminti Gyromitra). Spalva ochros rudumo iki ruda. Kepurėlė pritvirtinta prie kotelio tik viršūnėje, o kraštas yra laisvas ir kaba kaip sijonelis; kepurėlė lengvai atskiriama nuo kotelio. Apatinė pusė šviesiai rudos iki tamsiai rudos spalvos.

Himenoforas (kepurės apačia)

Nėra lakštelių, porų ar dygliukų. Sporas vedantis sluoksnis (himenis) dengia išorinį kepurėlės paviršių. Kepurėlė pritvirtinta prie kotelio tik viršutinėje dalyje.

Kotas

Ilgis 2–12 cm (paprastai 5–10 cm), storis 1–3 cm, vienodo storio arba šiek tiek praplatėjantis pagrindo link. Spalva balsva iki blyškiai geltonos, paviršius lygus arba šiek tiek pūkuotas, su skersinėmis raukšlėmis ir rudais grūdeliais. Viduje tuščiaviduris; jaunuose egzemplioriuose gali būti užpildytas vatos pavidalo hifais.

Minkštimas

Plona, trapi, vaškinė. Kvapas malonus, skonis švelnus. Nekarstykite tramos atpažinimui.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudo spalva: duomenų nėra. Sporos elipsoidinės, lygios, bespalvės (hialininės), 28–34 × 15–19 µm.

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Sausumos saprotrofinis grybas. Auga pavieniui, išsibarstę arba grupelėmis, miškų ir krūmynų pakraščiuose, žolėtose vietose, lapuočių ir spygliuočių miškuose, dažnai upių slėniuose ir pakrančių grioviuose.

Paplitimas. Paplitęs Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje; taip pat aptinkamas Naujojoje Zelandijoje. Retas Lenkijoje: iki 2020 metų mokslinėje literatūroje buvo pranešta apie maždaug 60 radimviečių. Lenkijos augalų ir grybų raudonojoje knygoje jis turi R (reto) kategoriją. 1983–2014 metais Lenkijoje jam buvo taikyta griežta apsauga, o nuo 2014 metų jam taikoma dalinė apsauga (Dz.U. 2014 item 1408). Remiantis Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos sąrašu, jis nėra patvirtintas pardavimui.

Vaisiakūnių formavimasis. Lenkijoje nuo balandžio iki gegužės; Šiaurės Amerikoje nuo kovo iki birželio. Vaisiakūniai paprastai pasirodo briedžiukų sezono metu.

Su kuo galima supainioti?

• Morchella esculenta — Briedžiuko kepurėlė prie koto pritvirtinta kraštu, o visas vaisiakūnis viduje yra tuščiaviduris. Pirštuotojo aukšliavarpio kepurėlė kaba tik nuo koto viršūnės, o jos kraštas yra laisvas.
• Morchella elata (juodasis briedžiukas) — Kepurėlė turi ryškų briaunų ir duobučių tinklą ir yra suaugusi su kotu ties pagrindu; pirštuotojo aukšliavarpio kepurėlė yra lygi arba tik netaisyklingai duobėta ir kaba nuo koto viršūnės.
• Verpa bohemica (bohemiškasis aukšliavarpis) — Didesni vaisiakūniai, o kepurėlės paviršius ryškiai raukšlėtas.
• Morchella semilibera (pusiau laisvasis briedžiukas) — Kepurėlė prie koto pritvirtinta maždaug pusėje savo aukščio; pirštuotojo aukšliavarpio – tik pačiame viršuje.
• Gyromitra (bobausiai) — Pirštuotojo aukšliavarpio atmaina su raukšlėta kepurėle gali juos priminti. Bobausiai turi smegenų pavidalo susiraukšlėjusią kepurėlę ir yra nuodingi, todėl kilus abejonėms nerenkite.
• Phallus (ponabakiai) — Ponabakiai kvepia dvėsena arba nuotekomis, tuo tarpu pirštuotasis aukšliavarpis kvepia maloniai.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje ši rūšis žinoma kūginio briedžiuko arba kūginio varpučio vardu, kurį gavo dėl varpelį ar antpirštį primenančios kepurėlės formos.
• Mūsų šalies gamtoje kūginis briedžiukas yra gana retas, dažniausiai aptinkamas pavasarį lapuočių miškų pakraščiuose bei krūmuotuose upių slėniuose.
• Lietuvos miškuose jis kartais supainiojamas su tikraisiais briedžiukais, tačiau nuo jų skiriasi tuo, kad jo kepurėlė laisvai kabo ir prie koto priaugusi tik pačioje viršūnėje.