Volvopluteus gloiocephalus

Aprašymas

Didysis skydabudis yra didelis grybas, kurio kepurėlė 5–12 cm skersmens, balsva, pilka arba pilkai rudas, paprastai tamsesnė centre. Šviežia kepurėlė ryškiai gleivėta ir lipni. Apačioje esantys lakšteliai iš pradžių balti, vėliau tampa rožiniai. Kotelis lieknas, baltas ir be žiedelio, o jo pagrindas stovi baltame, maišelio pavidalo makštyje, pasislėpusioje žemėje. Trama kvepia ridiku.

Jis auga nuo gegužės iki spalio, paprastai grupėmis, ariamuose laukuose, pievose, soduose ir parkuose, tręštoje dirvoje, taip pat ant komposto. Rudenį jį lengva pastebėti žieminių kviečių pasėliuose, nes kepurėlės išsiskiria iš tolo. Lenkijoje jis sutinkamas nedažnai.

Didžiausias pavojus – supainioti jį su baltomis, mirtinai nuodingomis musmirėmis, ypač su smailiakepure musmire. Musmirės ant kotelio turi žiedelį ir baltus lakštelius net ir subrendusiuose vaisiakūniuose, o didžiojo skydabudžio lakšteliai su amžiumi tampa rožiniai, sporų atspaudas rožinis ir žiedelio nėra. Tačiau jauni egzemplioriai turi baltus lakštelius, todėl jį rinkti turėtų tik tie, kurie gerai žino jo požymius. Jei nesate tikri dėl rūšies, grybo nerinkite ir nevalgykite.

Atpažinimo požymiai

Kepurė

Skersmuo 5–12(15) cm; jaunas kiaušiniškas arba kūgiškas, vėliau iškiliaplotis iki paplokščio, su gumburu centre, senesniems egzemplioriams kartais šiek tiek įdubęs. Paviršius plikas, retai su baltais šydo likučiais, šviežias ryškiai gleivėtas ir lipnis. Spalva nuo balsvos ir dramblio kaulo iki pilkos arba pilkai rudos, paprastai tamsesnė centre.

Himenoforas (kepurės apačia)

Lakšteliai tankūs, gana plati (iki 2 cm), verpstės formos, laisvi (neprikite prie kotelio). Jauni balti, su amžiumi tampantys lašišos rožinės spalvos.

Kotas

Aukštis 5–22,5 cm, storis 0,7–2,5 cm, lieknas, cilindriškas, į pagrindą platėjantis, giliai įaugęs į dirvą. Spalva balta iki nešvariai balsvos, paviršius sausas, lygus arba šiek tiek miltuotas. Be žiedelio. Prie pagrindo balta, membraninė, maišelio pavidalo makštis (gumbas) 2–3 cm aukščio, lygiu paviršiumi.

Minkštimas

Baltas, minkštas, pažeistas nekeičiantis spalvos. Kvapas neutralus arba primenantis ridiką ar žalias nuluptas bulves; skonis švelnus. Neatskirkite nežinomų grybų tramso.

Sporų atspaudas ir sporos

Sporų atspaudas lašišos rožinės iki rožiai rudos spalvos. Sporos elipsiškos, kartais šiek tiek kiaušiniškos ir pailgos, 12–18.5 × 8–10 µm (aprašuose pateikiami skirtingi intervalai).

Buveinė ir paplitimas

Ekologija. Saprotrofas. Auga organinėmis medžiagomis turtingoje dirvoje: ariamuose laukuose, pievose, soduose, parkuose, ant komposto ir medžio skiedrų krūvų, tręštoje dirvoje; taip pat aptiktas šiltnamiuose, o Kinijoje – bambukų giraitėse. Vaisiakūniai paprastai auga grupėmis, bet gali būti ir pavieniai.

Paplitimas. Išsibarstęs Europoje; pranešama iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, tačiau molekulinis patvirtinimas kol kas apima tik Europą ir Šiaurės Ameriką. Lenkijoje pranešta apie daugybę radimviečių, tačiau tai nėra dažnai sutinkamas grybas. Po išskirtinai gausaus vaisiakūnių derliaus sezono jis gali kelerius metus visai nepasirodyti. Lenkijoje jis nėra teisiškai saugomas.

Vaisiakūnių formavimasis. Nuo gegužės iki spalio; rudenį lengviausia rasti žieminių kviečių pasėliuose.

Su kuo galima supainioti?

• Amanita virosa (smailiakepurė musmirė, mirtinai nuodinga) — Musmirė ant kotelio turi žiedelį, baltą sporų atspaudą ir baltus lakštelius net subrendusiuose egzemplioriuose; Volvopluteus gloiocephalus neturi žiedelio, o jo lakšteliai ir sporų atspaudas yra rožiniai. Tačiau jauni V. gloiocephalus vaisiakūniai turi baltus lakštelius, todėl klaida yra įmanoma.
• Amanita phalloides (žalsvoji musmirė, mirtinai nuodinga) — Ji turi žiedelį, baltus lakštelius ir baltą sporų atspaudą, tuo tarpu V. gloiocephalus brandos metu turi rožinius lakštelius ir rožinį sporų atspaudą, be žiedelio.
• Volvopluteus earlei — Mažesni vaisiakūniai (kepurėlė nesiekia 5 cm), paprastai be pleurocistidų, cheilocistidės paprastai su labai ilga išauga viršūnėje.
• Volvopluteus asiaticus — Dauguma pleurocistidų turi viršūninę išaugą iki 10–15 µm ilgio, o cheilocistidės daugiausia butelio formos.
• Volvopluteus michiganensis — Mažesnės sporos, vidutiniškai trumpesnės nei 12,5 µm.
• Volvariella volvacea ir Volvariella taylori — Panašios rūšys; joms atskirti reikalingi mikroskopiniai požymiai.

Niekada nepasikliauk vienu požymiu. Jei nesi tikras – neskink; parodyk grybą kvalifikuotam grybų ekspertui.

Įdomūs faktai

• Lietuvoje gleiviagalvė makštelė nėra reta ar saugoma rūšis – ji gana dažnai sutinkama įvairiuose šalies regionuose, ypač derlingose pievose, ganyklose, daržuose ir komposto krūvose.
• Dėl koto pamate esančios išnaros šį grybą Lietuvos gamtoje galima supainioti su mirtinai nuodingomis musmirėmis, nuo kurių makštelė aiškiai skiriasi tuo, kad neturi jokio žiedo ant koto.