Taip, kai kurie grybai tikrai šviečia tamsoje. Šis reiškinys vadinamas bioliuminescencija: grybo ląstelėse vyksta cheminė reakcija, kurios produktas – silpna, šalta, žalsva šviesa. Lenkijoje ją lengviausia pamatyti ant drėgnos, pūvančios medienos, kurią peraugo kelmučių grybiena. Seniau tai vadindavo „šviečiančia puvena“ arba „lapės ugnimi“. Pasaulyje aprašyta daugiau nei šimtas šviečiančių grybų rūšių, o kam jiems ta šviesa, mokslininkai vis dar aiškinasi.
Kaip grybai sukuria šviesą?
Bioliuminescencija – tai „šalta šviesa“: ji atsiranda ne iš šilumos, kaip kaitrinėje lemputėje, o iš cheminės reakcijos energijos. Principas panašus kaip jonvabalių, nors konkrečios medžiagos kitokios:
- Liuciferinas – molekulė, kuri oksiduojasi ir išskiria energiją šviesos pavidalu.
- Liuciferazė – fermentas, greitinantis šią reakciją.
- Deguonis – būtinas liuciferinui oksiduoti.
Grybuose liuciferinas susidaro iš paprastų junginių, kurių yra ir augaluose. Prieš keletą metų mokslininkams pavyko iššifruoti visą šį cheminį kelią ir net perkelti grybų genus į augalus – taip gautas tabakas, kuris šviečia visą gyvenimą. Tai rodo, kad mechanizmas gana paprastas ir gerai išsaugotas.
Kitaip nei jonvabaliai, kurie mirksi, grybai paprastai šviečia nuolat. Šviesa žalsva ir labai silpna – dieną visiškai nematoma, o naktį pastebima tik akims pripratus prie tamsos.
Kurie grybai šviečia?
Kelmutės ir „šviečianti puvena“
Lenkijos miškuose pagrindinis švytėjimo šaltinis – kelmutės, tarp jų paprastoji kelmutė. Šviečia visų pirma grybiena, o ne vaisiakūniai, kurie pasirodo rudenį. Grybiena perauga negyvus kamienus, šaknis ir nukritusias šakas, o kai mediena drėgna ir stipriai suirusi, gali švytėti ištisi jos gabalai.
Iš čia ir liaudiški pavadinimai: šviečianti puvena, o angliškai kalbančiųjų tradicijoje foxfire – „lapės ugnis“. Žmonės šimtmečiais miške aptikdavo paslaptingai rusenančius medienos gabalus ir ne visada žinojo, iš kur tas švytėjimas. Jau antikos autoriai, tarp jų Aristotelis, aprašė šviečiančią medieną, nors reiškinio priežastis tuomet buvo nežinoma.
Omphalotus olearius
Omphalotus olearius – šilumamėgis grybas, Lenkijoje retas. Jo vaisiakūniai ryškiai oranžiniai, su lakšteliais, kurie tamsoje gali silpnai švytėti. Jis nuodingas, o forma ir spalva gali priminti voveraitę – dar vienas pavyzdys, kad graži spalva nieko negarantuoja. Omphalotus olearius paprastai auga kekėmis prie lapuočių medžių pamato arba ant jų šaknų, o voveraitės – pavieniui ar grupėmis ant žemės.
Tropikų grybai
Įspūdingiausi šviečiantys grybai auga tropikų miškuose. Kai kurios smulkios šalmabudžių (Mycena) rūšys ir jų giminaičiai šviečia visu vaisiakūniu, todėl tamsiame miške atrodo kaip išbarstyti žibintėliai. Iš tokių vietų kilusi dauguma internete plintančių šviečiančių grybų nuotraukų.
Kam grybai šviečia?
Galutinio atsakymo į šį klausimą dar nėra. Dažniausiai aptariamos trys hipotezės, kurios viena kitos visai neatmeta.
1 hipotezė: vabzdžių viliojimas
Šviesa gali vilioti naktinius vabzdžius, kurie perneša sporas į naujas vietas. Šią hipotezę palaiko eksperimentai Pietų Amerikoje: dirbtiniai „grybai“, apšviesti žaliais šviesos diodais, prisiviliojo daugiau vabzdžių nei neapšviesti. Kai kurių rūšių švytėjimo intensyvumas kinta ir paros ritmu – naktį, kai vabzdžiai aktyvūs, jis stipresnis.
2 hipotezė: šalutinis medžiagų apykaitos poveikis
Medieną skaidantys grybai vykdo intensyvius cheminius virsmus, kurių metu susidaro kenksmingos reaktyviosios deguonies formos. Švytėjimo reakcija galėtų padėti jas nukenksminti, o šviesa būtų tik šalutinis poveikis. Ši hipotezė gerai paaiškina, kodėl kelmutėms šviečia visų pirma medienoje paslėpta grybiena, kuriai jokių vabzdžių vilioti nereikia.
3 hipotezė: atbaidymas
Kai kurie tyrėjai mano, kad šviesa galėtų atbaidyti grybus ėdančius gyvūnus arba privilioti plėšrūnus, medžiojančius tokius gyvūnus. Šiai hipotezei pagrįsti tvirtų įrodymų mažiausia.
Gali būti, kad skirtingoms rūšims bioliuminescencija atlieka skirtingas funkcijas – arba kad ji kartą išsivystė dėl vienos priežasties, o vėliau ėmė tarnauti kitai.
Kaip pamatyti šviečiančius grybus
Pamatyti lapės ugnį savo akimis – nuostabus išgyvenimas, bet tam reikia kantrybės.
- Kada: vasaros pabaigoje ir rudenį, po lietingų dienų, kai mediena gerai įmirkusi.
- Kur: lapuočių ir mišriuose miškuose, prie senų kelmų ir gulinčios, stipriai suirusios medienos. Užuominos – rudeninės kelmučių kekės ir juodi, virvelės pavidalo dariniai po žieve; tai kelmučių rizomorfos.
- Kaip: tamsią naktį, geriausia be mėnulio ir toli nuo žibintų. Išjunk prožektorių ir palauk gerą ketvirtį valandos, kol akys pripras prie tamsos. Švytėjimas tikrai silpnas – nuotraukoje jis paprastai išryškėja tik ilgos ekspozicijos metu.
Saugumas naktį miške
- Neik vienas ir pasakyk kam nors, kur eini.
- Turėk įkrautą telefoną ir prožektorių (raudona šviesa mažiau gadina regėjimą tamsoje).
- Laikykis žinomų takų; naktį lengva pasiklysti.
- Gerbk gyvūnus ir vietines miško taisykles, galiojančias sutemus.
Daugiau praktinių patarimų rasi mūsų skiltyje saugumas.
Nesinešk puvenos namo
Kyla pagunda pasiimti šviečiantį medienos gabalą. Geriau to nedaryk: už drėgno miško ribų jis greitai išdžiūsta ir užgęsta, o pūvanti mediena – grybienos, vabzdžių ir daugybės kitų organizmų namai. Nufotografuok, išsaugok vietą Gribo žemėlapyje ir sugrįžk ten po metų.
Šviesa nieko nesako apie tai, ar grybas saugus
Bioliuminescencija yra gamtos įdomybė, o ne „gerų“ ar „blogų“ grybų atpažinimo požymis. Šviesti gali ir nuodingos rūšys, ir tos, kurias grybautojai renka. Ar grybą galima vartoti maistui, sprendžia grybų ekspertas, o ne spalva, kvapas ar švytėjimas tamsoje.
Dažni klausimai
Ar Lenkijoje auga grybų, kurie šviečia tamsoje?
Taip. Dažniausiai šviečia kelmučių grybiena drėgnoje, pūvančioje medienoje – vadinamoji šviečianti puvena. Šiltesniuose Europos regionuose žinomas ir šviečiantis Omphalotus olearius, Lenkijoje retas.
Kodėl grybai šviečia?
Šviesa atsiranda vykstant cheminei liuciferino reakcijai su deguonimi, kurią katalizuoja fermentas liuciferazė. Kam grybams ši šviesa, tikrai nežinoma: tiriamos hipotezės – sporas platinančių vabzdžių viliojimas ir šalutinis cheminių virsmų, skaidant medieną, poveikis.
Kas yra lapės ugnis?
Tai tradicinis silpno, žalsvo pūvančios medienos švytėjimo pavadinimas; jį sukuria medieną peraugusi grybiena, Vidurio Europoje dažniausiai kelmučių.
Kaip pamatyti šviečiančią puveną?
Ieškok drėgnos, suirusios medienos su kelmučių grybiena tamsią naktį be mėnulio, toli nuo šviesų. Duok akims gerą ketvirtį valandos priprasti prie tamsos – švytėjimas labai silpnas.